Pastaraisiais dešimtmečiais Vilniuje reikšmingai sumažėjus vidutiniams naujų butų plotams, miškingose kalvose tarp Žvėryno ir Šeškinės statomas „Paukščių takas“ išsiskiria kaip maloni išimtis su 50-60 kv. m dviejų kambarių butais. Patyrusios interjero dizainerės teigimu, erdvesniuose butuose gyventi yra ne tik patogiau ir mieliau, bet kai kada ir pigiau.
NT analitikų duomenimis, visoje Lietuvoje dviejų kambarių butų vidutinis plotas 2003-2023 m. laikotarpiu susitraukė nuo 54 iki 47 kv. m. Šis efektas dar ryškesnis Vilniuje, kur galima rasti ir kone 30-yje „kvadratų“ sutalpintus du kambarius, nors dažniausiai sostinėje sutinkami 40-45 kv. m. dviejų kambarių butai. Dar vienas tendenciją atspindintis kraštutinumas yra į 50-60 kvadratinių metrų įsprausti net trys kambariai.
Šią tendenciją lėmė skirtingi faktoriai: ekonominės priežastys, finansinės galimybės, kitokie išplanavimai ar būstus nuomai perkančių investuotojų poreikiai. Kalbant apie juos, nuomotojams išties neretai aktualiausia ne erdvi ir komfortiška laikinų gyventojų kasdiena, o kuo daugiau atskirų kambarių už mažesnę kainą.
Visgi jau 20 metų interjero projektus kurianti dizainerė Kristė Budraitytė pastebi, kad suspausti butai bei kambariai dažniausiai yra ne tik nepatogūs ir neįkvepiantys, bet kai kuriais atvejais ir lemiantys didesnes gyventojo išlaidas.
„Kaip dizainerei, man mažiausi butai yra didžiausias iššūkis, nes juose reikia prigalvoti įvairiausių netipinių nišų, spintelių ar tvirtinimų rūbams ar buities rakandams – šluotoms, kibirams, lyginimo lentai ir kt. Neseniai klientui įrenginėjau du dviejų kambarių butus, 30 ir 45 kv. m, ir, paradoksalu, nestandartiniai mažesniojo baldai kainavo penktadaliu daugiau“, – pasakoja K. Budraitytė.
Kitos papildomos išlaidos mažesniuose būstuose, jos teigimu, yra susijusios su natūraliu nenoru leisti laiką ankštuose namuose ir, atitinkamai, laisvalaikio mieste kaina.
„Žmonės tiesiog nenori būti nedidelėse erdvėse ar kviestis į jas draugų. O restoranai, sporto ar naktiniai klubai ir visa kita veikla mieste kainuoja. Taip pat, sunkiai įsivaizduoju darbą iš ankštų namų, todėl kainuos, pvz., vieta bendradarbystės centre. Apie tai nėra daug kalbama, bet žmonės brangiai sumoka už namuose netelpantį, bet daugelio trokštamą sveiką laisvalaikį, gyvenimą ir darbą“, – kalba dizainerė.
Daiktams, bet labiausiai – mintims
Erdvesnius butus K. Budraitytė visų pirma laiko tiesiog kasdien patogesniais. Juose be iššūkių telpa didesni baldai, trokštama buitinė technika, atsiranda daugiau vietos kasdieniams ir sezoniniams rūbams. Dizainerė juokauja, kad nepaisant tam tikrų tvarumo ir mažesnio vartojimo madų, žmonės visgi išlieka „sandėliuotojais-kaupikais“. O kiekvienas naujas įsigytas ar dovanų gautas daiktas erdvesniuose namuose kelia mažiau nepatogumų, netvarkos ar poreikio atsikratyti kažkuo jau turimu.
„Tiek žmonės, tiek, deja, interjero specialistai, dažnai neįvertina, kiek daug vietos iš tikrųjų kasdienybėje mums reikia rakandams, įrangai, rūbams, maisto gamybai. Spintos ir spintelės neatrodo itin gražiai vizualizacijose, bet praktikoje jos būtinos, o erdvesniuose butuose vietos viskam užtenka“, – teigia dizainerė.
Visgi, jos nuomone, dar ryškesnę įtaką didesnės erdvės daro kasdienei savijautai, gyvenimo scenarijams ir norimoms veikloms. Nors visa tai objektyviai yra sunkiau išmatuojama, tačiau būtent komforto jausmas ir noras leisti laiką namuose yra tikroji prabanga.
„Žmogus galvoja – nusipirksiu 35 ar 40 kvadratų, sumokėsiu mažiau ir priprasiu. Bet realybė tokia, kad priprasti prie neturėjimo kuo kvėpuoti yra sudėtinga. Žmogui natūraliai reikia erdvės – tiek akims, tiek galvai, tiek ryšiams. Todėl tikroji prabanga man yra nesirūpinimas, ar svečiams užteks kėdžių, galimybė namuose užsiimti joga, be rūpesčių telpanti 3,5 metro sofa su kampu. Taip pat natūraliai apšviesta kokybiška darbo zona, norimo dydžio televizorius ar patefonas. Ar tiesiog erdvė, kurioje telpa ne tik daiktai, bet ir mintys“, – sako K. Budraitytė.
Išgirdo pirkėjus
Apie tai, kad erdvės poreikis šiais dešimtmečiais niekur nedingo, liudija ir NT vystymo bendrovės „Homa Group“ pernai atliktas daugiau kaip 300 būsto ieškančių ar neseniai jį įsigijusių vilniečių tyrimas.
Kartu su tyrimų ir konsultacijų kompanija „Hubel“ atlikta apklausa parodė, kad realus buto dydis ar bent erdvės jausmas patenka tarp svarbiausių gyventojų prioritetų renkantis namus. Respondentų teigimu, namų dydis ir išplanavimas pagal svarbą nusileidžia nebent kainai, vietai ir išvystytai infrastruktūrai.
Visus šiuos gyventojų poreikius „Homa“ pasistengė atliepti šiuo metu tarp Šeškinės ir Žvėryno, miškų apsuptyje ir kalvų bei parkų kaimynystėje statomame projekte „Paukščių takas“. Jame, greta administracinių, sporto ir ugdymo funkcijų, numatyta ir vos 30 dviejų bei trijų kambarių butų, kurie savo kategorijoje išsiskirs didesnėmis kvadratūromis, taip pat erdviais ir laiką praleisti kviečiančiais balkonais.
„Homa“ rinkodaros skyriaus vadovė Eglė Krengauskė pasakoja, kad šis strateginėje vietoje įsikūręs projektas buvo sąmoningai suprojektuotas žmonėms, norintiems mėgautis laiku namuose. Nuo kasdienių paslaugų nenutolęs, bet gamtos apsuptas „Paukščių takas“ taip pat yra paskutinis kaimynystėje įmanomas plėtoti daugiabutis.
„Mūsų vertybinis pagrindas yra kurti namus, kurių sprendiniai sukuria prielaidas sveikesniam gyvenimui ar darbui. Artimiausioje aplinkoje tai reiškia gamtišką, bet visus patogumus pėsčiomis leidžiančią pasiekti vietą, taip pat saugias ir bendruomeniškas vidines erdves. O namų viduje rūpinamės svarbiausiais žmogaus gyvenimo scenarijais – poilsiu, miegu, fizine ir protine veikla, esamais ar naujais ryšiais ir tiesiog kokybiškesne kasdiena. Net ir, atrodytų, toks dalykas kaip garbingą savo vietą turintis patefonas su vinilų kolekcija apsprendžia kasdienio atsipalaidavimo ritualus“, – kalba E. Krengauskė.
Būtent „Paukščių tako“ projektas visame „Homa“ būsto portfelyje išsiskiria dėmesiu kokybišką asmeninį laiką ir atitinkamą asmeninę erdvę vertinantiems žmonėms. Pati projekto vieta geriausiai atliepia veržlaus žmogaus gyvenimo scenarijus: jau pačiame komplekse numatytas sporto klubas, iš čia negaištant laiko kamščiuose nesunkiai pasiekiami pagrindiniai miesto verslo taškai.
Savo ruožtu erdviuose dviejų kambarių „Paukščių tako“ butuose yra tiesiog gerokai daugiau erdvės kokybiškam asmeniniam laikui. Didžiuliuose, kone 15 kvadratinių metrų miegamuosiuose gyventojai galės iš naujo atrasti miegą, o milžiniška virtuvės-svetainės-laisvalaikio zona sutalpins visus pomėgius. Joje puikią atskirą vietą rastų ir erdvi, patogi bei natūraliai apšviesta darbo zona.
Net prieškambariai ar balkonai „Paukščių take“ yra daugiau nei tik funkcija. Projekto vystytojas apgalvojo net ir tokius scenarijus, kai palei duris nuolat netelpa striukės, ypač tarpsezoniu. Tad vos įėjus į namus „Paukščių take“, rūbams ir daiktams gyventojai turės tiek vietos, kiek reikia.
O balkonai šiame projekte tampa nebe sandėliu, bet erdvia, kone 10 kv. m ploto vieta leisti laiką – juose numatytas ir apšvietimas bei elektros įvadai. Šiltesniais metų laikais tai leis balkoną paversti erdve mėgautis grynu oru, dirbti, bendrauti ar tiesiog mėgautis akimirka. Net ir šaltuoju metų laiko tokia, atrodytų, smulkmena kaip elektros įvadas balkone leidžia patogiai įsirengti šviečiančias šventines dekoracijas.
Vertę auginanti miesto dalis
„Paukščių takas“ išties išsiskiria unikalia artimiausia aplinka. Nors šalia jo driekiasi kelios svarbiausios arterinės gatvės, kitapus projekto iškart prasideda miškai, netrukus atskleidžiantys neseniai įrengtą unikalų Lietaus parką ar, juo labiau, prieš tūkstantmečius ledynų suformuotą kalvotą reljefą. Visgi ne ką mažiau įdomi bei vertinga ir dar keliomis minutėmis atokesnė projekto kaimynystė.
Netoliese jau statomas Nacionalinis stadionas su planuojama nauja krepšinio arena „Paukščių tako“ gyventojams ilgainiui pasiūlys sporto renginių ir kitų galimybių. Bet dar svarbiau tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė netrukus rekonstruosianti ar naujai kursianti visą kaimynystės gatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūrą bei naują tiltelį per Ukmergės gatvę. Taip pat, Vilnius jau aktyviai ruošiasi iš esmės atnaujinti ir žaliąsias Šeškinės kalno aukštumas joje įkurdamas edukacinį-rekreacinį „Mamuto slėnį“.
Dar žiemą Nacionalinio stadiono komplekso įtaką kaimyninei būsto rinkai vertinę „Ober-Haus“ ir „Capital“ atstovai minėjo, kad šios apylinkės jau ir taip yra populiarios dėl patogios vietos. Tad gyvenimo kokybę čia toliau gerins tvarkoma infrastruktūra, o sporto komplekse vyksiantys renginiai būsto savininkams gali pridėti papildomo investicinio patrauklumo.
Grįžtant į „Paukščių tako“ vidų, šiame projekte dviejų kambarių butų plotai prasideda nuo 50 kv. m ir net priartėja prie 60 „kvadratų“. Šešių aukštų pastate siūlomi ir vos keturi trijų kambarių butai.
Kvadratinio metro kainos šiame projekte prasideda nuo 3900 Eur, o kiekvienas „Paukščių tako“ gyventojas dovanų gaus sandėliuką-dviračių saugyklą. Projektą planuojama užbaigti iki 2027 m. rudens, o neseniai pradėti butų pardavimai jau sulaukė didelio vilniečių susidomėjimo.
Su projektu „Paukščių takas“ galite susipažinti jo svetainėje https://pauksciutakas.com/
Susisiekti su projekto komanda galima ir telefonu +370 626 19036
Pranešimą parengė HOMA. Už pateiktos informacijos atitikimą tikrovei ir teisėtumą atsako pranešimo rengėjas.
